.
kváukis, -ė. kas ryši skarele nepridengdamas kaktos: Nemaulinkis kaip laumė, t. y. negubalokis kaip kvaukė su juoda skara. Kvaukė – bjauriai apsigobusi motriška. Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kváukis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.