kvaukė

kváukė.

1. tokia žuvis, panaši į buožgalvį: Kváukė (it vėgėlės galva, be kūno, tik uodega). Kváukės lygu varlūčiai uodeguotiejai. Meisingos varlės, valgomos, kváukės vadinas.

2. galva, makaulė: Aš tau duosiu į kvaukę! Šįrytais atsikelu – žąsyčiai po kanapius: vienos kvaukìkės. Kváukė praskustoji, ko tu nori nu munęs?

3. klumpė: Eini į miestelį, o kojas apsiavei medinėms kvaukėms.

4. Tylėk, kváuke! Kad brauksiu par lūpas, galėsi laižytis!
kváukę kìšti lįsti, stengiantis ką pamatyti: Ir ta čia dar savo kvaukę kiša.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kvauke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis