kvaĩlti, -sta, -o. darytis kvailam, eiti kvailyn, paikti, kvaišti: Jis pajuokauja, ir tu jau kvailsti! Kvaĩlsta jo galva, kaip užeina jam koks sukinys.
apkvaĩlti.
1. pasidaryti kiek kvailam, kiek sukvailėti, apkvaišti: Kas apkvailęs, tas kvaila, arba pusprotis. Žmogaus globoje apkvailo višta, antis, žąsis. | Į apkvailusį nuo nuobodžio sodžių jie pūkštelėjo gaivinančios dvasios. Kvailte apsikvailaũ, neatmenu nieko. Dabar aš pati matau, kad apsikvailaũ (apsirikau, likau kvaila) .
2. suglumti, sutrikti, apstulbti, apsvaigti: Išlipusi iš vagono Zosikė net apkvailo. Rytmetį Laurukas pakirdo visiškai apkvailęs.
pakvaĩlti. pakvaišti, papaikti: Ot pakvaĩlo merga, tik da per laukus nebėga. Ką tu sakai, vaike, ar pakvailai?! Tai pakvailusios moters – už niekus vaidijas!
sukvaĩlti. netekti proto, sukvailėti: Ans sukvailo (tapo durnius). Jis galvots, kol nesukvails. Rapolas tiesiog sukvailo iš laimės. Susikvailo galva nuo dūmų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.