kvailiuoti

kvailiúoti, -iúoja, -iãvo. kvailioti:

1. Jis susirgo, kvailiuoti pradėjo.

2. Žmogus pradėjo kvailiuoti, apsimesti bepročiu. Zubrickas kvailiavo, gėrė, vėlai grįžo, girtų draugų prisivesdavo. Jis ir spardėsi, ir rėkė, ir kvailiavo. Pasakyk žmonėms, kad jie liautųsi kvailiavę.
atkvailiúoti. atvykti kaip kvailam: Buvo jis ir mūsų Marės piršlėm atkvailiavęs, vis ieškodamas tūkstančių kraičio.
pakvailiúoti. išeiti iš proto, pakvailti: Bet kai grįždamas pirmą vilkšną iš bankelio išvilko, tai ko tik ko tik nepakvailiavo.
prakvailiúoti. praūžti, pragerti: Pelnės pelnės vargšelis ir per vieną valandą viską prakvailiavo.
sukvailiúoti. sukvailioti 1: Sukvailiavo ar ką? – sumurmėjo kareiviai.
užsikvailiúoti. apkvailti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kvailiuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x