kvaikla

Kvaikla – tai žodis, reiškia kvailą, nevykusį žmogų arba kvailystę, nesąmonę. Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, siekiant pajuokti ar paniekinti.

Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis tikrąja kvaikla! (apie kvailą žmogų)
2. Kokia kvaikla! Vėl pamiršo raktus. (apie kvailą elgesį/įvykį)
3. Visą dieną kalba tokias kvaiklas. (apie nesąmones)

Sinonimai: kvailys, nevykėlis, tuštybė, nesąmonė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kvaikla' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kvaikla – tai žodis, reiškia kvailą, nevykusį žmogų arba kvailystę, nesąmonę. Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, siekiant pajuokti ar paniekinti. Pavyzdžiai: 1. Neklausyk jo, jis tikrąja kvaikla! (apie kvailą žmogų) 2. Kokia kvaikla! Vėl pamiršo raktus. (apie kvailą elgesį/įvykį) 3. Visą dieną kalba tokias kvaiklas. (apie nesąmones) Sinonimai: kvailys, nevykėlis, tuštybė, nesąmonė.