kūvis

Kūvis – tai senas lietuviškas žodis, reiškia kepurė (dažniausiai vyriška, aukšta).

Pavyzdžiai:
„Senelis užsidėjo kūvį ir išėjo.“
„Medžiotojo kūvis buvo papuoštas plunksnomis.“

Pastaba: Šis žodis yra archaizmas – vartojamas retai, dažniau literatūroje, tautosakoje ar kalbant apie senovę. Kasdienėje kalboje dažniau sakoma „kepurė“ ar „skrybėlė“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kuvis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kūvis – tai senas lietuviškas žodis, reiškia kepurė (dažniausiai vyriška, aukšta). Pavyzdžiai: „Senelis užsidėjo kūvį ir išėjo.“ „Medžiotojo kūvis buvo papuoštas plunksnomis.“ Pastaba: Šis žodis yra archaizmas – vartojamas retai, dažniau literatūroje, tautosakoje ar kalbant apie senovę. Kasdienėje kalboje dažniau sakoma „kepurė“ ar „skrybėlė“.