kūvėti

kūvė́ti, kū̃vi, -ė́jo.

1. gėdytis, drovėtis. . Nes tie, kuriuos velinas, kūne jų gyvendamas, vargina, labai kūvisi ir gėdisi kitų žmonių. Nes yra daug jų, kurie didžioj savo nesutektėj kūvisi melst ape elmužną. Kūvėkitės, jauni žmonės! Jisai jau kūvis kalbos Gedemino. Kūviąsis (gėdingas) .

2. saugotis, vengti: Nesikūvėdamas pikto, iš Babilono išeit nenorėjo.

3. gailėtis, atgailauti.
nusikūvė́ti išvengti, apsisaugoti: O mūsų krikščionys, šilkuose ir žemčiūguose tampydamies, nor Dievą užu savo prastojimus numaldyti ir amžinos prapulties nusikūvėti.
prisikūvė́ti kiek gėdytis, drovėtis: Nes yra vieni nusidėjęjie įkietėję, kurie, drąsiai gulėdami nuodėmėse savose, nei Dievo bijos, nei žmonių gėdis ir prikūvis. Nieko neprisikūvėdami anuo mažu vaikeliu …, puolė ant kelių savo.
susikūvė́ti susigėsti: Susikūvė́k, žmogau! Reikia, sako, suskūvė́t [prieš žmogų].


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kuveti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x