kūtveila

Kūtveila – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gudrų, sumanų, apdairų žmogų, dažnai su atspalviu, kad jis pasiekia tikslus protingai, bet kartais ir su išradingumu, klastingumu ar savanaudiškumu.

Pavyzdžiai:
1. Jis – tikra kūtveila, visada randa būdą, kaip išsisukti iš problemų.
2. Per prekybas kaimynas pasirodė kaip kūtveila, iškeitė seną traktorį į naują.
3. Nepasitikėk juo – jis geras kūtveila, gali apgauti.

Sinonimai: gudruolis, suktuolis, sumanūnas, gudrybėlis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kutveila' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kūtveila – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gudrų, sumanų, apdairų žmogų, dažnai su atspalviu, kad jis pasiekia tikslus protingai, bet kartais ir su išradingumu, klastingumu ar savanaudiškumu. Pavyzdžiai: 1. Jis – tikra kūtveila, visada randa būdą, kaip išsisukti iš problemų. 2. Per prekybas kaimynas pasirodė kaip kūtveila, iškeitė seną traktorį į naują. 3. Nepasitikėk juo – jis geras kūtveila, gali apgauti. Sinonimai: gudruolis, suktuolis, sumanūnas, gudrybėlis.