kutukas

Kutukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą kambarį, užkampį, sklypą ar pastatą (dažniausiai su neigiama konotacija – seną, apleistą, netinkamą gyventi).

Pagrindinės reikšmės:
1. Senas, apleistas pastatas (pvz., sodybos šešėlinėje dalyje).
2. Netvarkingas, ankštas kambarys (pvz., palėpė, rūsys).
3. Nereikšmingas, atokus sklypas ar vieta.

Pavyzdžiai:
1. Senelis išvalė kutuką už tvarto ir įrengė daržinę.
2. Gyvenome tris asmenys viename mažame kutuke.
3. Nusipirkome sklypą su kutuku, kurį galima nugriauti.

Sinonimai: užkampis, lūšna, budelė, narvelis (priklausomai nuo konteksto).

Įrašas
Paaiškinimas	Kutukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą kambarį, užkampį, sklypą ar pastatą (dažniausiai su neigiama konotacija – seną, apleistą, netinkamą gyventi). Pagrindinės reikšmės: 1. Senas, apleistas pastatas (pvz., sodybos šešėlinėje dalyje). 2. Netvarkingas, ankštas kambarys (pvz., palėpė, rūsys). 3. Nereikšmingas, atokus sklypas ar vieta. Pavyzdžiai: 1. Senelis išvalė kutuką už tvarto ir įrengė daržinę. 2. Gyvenome tris asmenys viename mažame kutuke. 3. Nusipirkome sklypą su kutuku, kurį galima nugriauti. Sinonimai: užkampis, lūšna, budelė, narvelis (priklausomai nuo konteksto).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.