kuragalỹs. kùragalis. nebaigęs degti pagalys, nuodėgulis, gesulas: Senelė nuėjo su kuragaliu į tvartą savo karvės išrūkyti. Užgeso ugnis, liko tik vieni kuragaliaĩ. Dar yra kùragalių, o tu užkimšai kaminą. Užgesyk kùragalius – prieis smalkių. Atnešk kùragalį, įkursim ugnį. Ugnė pagesus, tik likę kuragaliaĩ. Jei kaminą darysi, tai pirimau pažiūrėk, ar nėra pečiuj kuragalių̃. Dievas, paėmęs kùragalį, kad tiesė garniu [i] per nugarą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.