„Kupetys“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kuokštą, krūvą, gūrį (dažniausiai apie augalus, pvz., žolę, šieną). Vartotas ir perkeltine prasme – kaip „daugybė“, „minia“.
Pavyzdžiai:
1. Tvoros kampe užaugęs kupetys dilgėlių.
2. Šieno kupetys kieme laukia vežimo.
3. Per turgų judėjo kupetys žmonių. (perkeltinė prasmė)
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartotinas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.