kupẽčvietė. kupečviẽtė.
1. vieta, kur stovėjo kupetys: Kupẽčvietes pagrėbstyk.
2. sugrėbtas ir pakratytas šienas džiūti: Prilijo pilną kupẽčvietę šieno. Sudėk kupẽčvietes į kauges. Sugrėbėm šieną į kupẽčvietes. Ir pradalgiuose sudžius šienas, nereikės į kupẽčvietes kasti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.