kuopynė

Kuopynė – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis minia, būrį, gausų susibūrimą žmonių (dažniausiai triukšmingą, susijusį su judėjimu ar nerimu).

Pavyzdžiai:
1. Išgirdę garsą, žmonės susirinko į kuopynę.
2. Kaimo gatvėje sukilo tikra kuopynė.
3. Kuopynė žmonių judėjo link turgaus.

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „minia“, „būrys“ ar „pulkas“.

Įrašas
Paaiškinimas	Kuopynė – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis minia, būrį, gausų susibūrimą žmonių (dažniausiai triukšmingą, susijusį su judėjimu ar nerimu). Pavyzdžiai: 1. Išgirdę garsą, žmonės susirinko į kuopynę. 2. Kaimo gatvėje sukilo tikra kuopynė. 3. Kuopynė žmonių judėjo link turgaus. Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „minia“, „būrys“ ar „pulkas“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.