kunkulavimas

Kunkulavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tyliai skambantį garsą, dažniausiai apibūdinantį:

1. Skambėjimą – tylų varpų, metalinių daiktų ar indų skambesį.
Pavyzdys: „Iš tolo girdėjosi bažnyčios varpų kunkulavimas.“

2. Purtymą/svirpimą – paukščių (ypač balandžių) ar vabzdžių garsus.
Pavyzdys: „Kieme tyliai kunkulavo balandžiai.“

3. Švelnų kalbėjimą – nepaliaujamą, ramų žmonių šnibždesį.
Pavyzdys: „Klaseje kunkulavo mokinių šnibždesys.“

Sinonimai: skambesys, dzwėkimas, zvimbimas, šlamėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kunkulavimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kunkulavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tyliai skambantį garsą, dažniausiai apibūdinantį: 1. Skambėjimą – tylų varpų, metalinių daiktų ar indų skambesį. Pavyzdys: „Iš tolo girdėjosi bažnyčios varpų kunkulavimas.“ 2. Purtymą/svirpimą – paukščių (ypač balandžių) ar vabzdžių garsus. Pavyzdys: „Kieme tyliai kunkulavo balandžiai.“ 3. Švelnų kalbėjimą – nepaliaujamą, ramų žmonių šnibždesį. Pavyzdys: „Klaseje kunkulavo mokinių šnibždesys.“ Sinonimai: skambesys, dzwėkimas, zvimbimas, šlamėjimas.