.
kunigìnis, -ė. kas kunigo pažiūrų, kunigų šalininkas: Kuniginiai, negalėdami nieko kita padaryti, kartais suagituodavo davatkas, o tos keldavo triukšmą. Jie mane vadys davatka, kuniginiu. Na, žinoma, varnas varnui akies nekirs: Amerikos kuniginiai sukiš savo aukas mūsiškiams kuniginiams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.