kunigbuvis

Kunigbuvis – tai istorinis terminas, reiškęs kunigo padėjėją arba bažnytinį tarną (pvz., zakristijoną, palaikantį liturgiją). Žodis kilęs iš junginio kunigo buvis („buvęs kunigas“ arba „kunigui priskirtas“).

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Senovėje kunigbuvis rūpinosi bažnyčios reikalais, kai kunigo nebuvo.
2. Kaimo kronikoje minimas kunigbuvis, padėjęs laidotuvėse.
3. Kunigbuvis dažnai tvarkė šventųjų paveikslus ir liturginius indus.

Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose šaltiniuose ar tarmėse. Šiuolaikiniame kontekste jo atitiktys būtų zakristijonas, altarininkas arba bažnyčios tarnas.

Įrašas
Paaiškinimas	Kunigbuvis – tai istorinis terminas, reiškęs kunigo padėjėją arba bažnytinį tarną (pvz., zakristijoną, palaikantį liturgiją). Žodis kilęs iš junginio kunigo buvis („buvęs kunigas“ arba „kunigui priskirtas“). Pavyzdžiai vartojimo: 1. Senovėje kunigbuvis rūpinosi bažnyčios reikalais, kai kunigo nebuvo. 2. Kaimo kronikoje minimas kunigbuvis, padėjęs laidotuvėse. 3. Kunigbuvis dažnai tvarkė šventųjų paveikslus ir liturginius indus. Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniuose šaltiniuose ar tarmėse. Šiuolaikiniame kontekste jo atitiktys būtų zakristijonas, altarininkas arba bažnyčios tarnas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.