Veiksmažodis „kunigaikščiauti“ reiškia valdyti kaip kunigaikštis, viešpatauti, elgtis išdidžiai ar valdingai. Dažnai vartojamas perkeltine prasme, pabrėžiant autoritetą ar dominavimą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Kunigaikštis Mindaugas pradėjo kunigaikščiauti XIII amžiuje.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Viršininkas mėgsta kunigaikščiauti biure, nieko neklausydamas kitų.“
3. Metaforiškai:
„Seniai jau tarp vaikų kunigaikščiauja pati gudriausia mokinė.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.