Kūnėti – silpnai, nerangiai judėti, vilktis (dažniausiai apie didelį, sunkią kūną).
Pavyzdžiai:
1. Senas traktorius dar kūnėjo lauku.
2. Jis po sunkios dienos kūnėjo link lovos.
3. Didžiulis vėžlys kūnėjo smėlyje.
Sinonimai: ropštis, slankstytis, vilktis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.