Kunčiotis – veiksmąžodis, reiškiantis kūno svorį perkelti ant rankų ir kelių, šliaužti (dažniausiai apie kūdikius, kartais apie suaugusius).
Pavyzdžiai:
1. Kūdikis pradėjo kunčiotis, bet dar negali vaikščioti.
2. Vaikas kunčiojosi po grindis, ieškodamas žaislo.
3. Sužeistas šuo kunčiojosi link savo šeimininko.
Sinonimai: šliaužti, ropoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.