Kumpsnojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis slaptą, tylią ar neaiškią kalbą, murdimą, niurnėjimą. Dažnai vartojamas neigiama prasme, pavyzdžiui, apie nepatenkintų žmonių nesuprantamą murmėjimą ar neaiškų protestą.
Pavyzdžiai:
1. Senis kumpsnojimas sau po barzda, nieko nesupratau.
2. Kai mokytoja atsisuko, klasėje prasidėjo tylus kumpsnojimas.
3. Vietoj aiškų argumentų – tik kumpsnojimas.
Sinonimai: murmėjimas, niurnėjimas, mirmėjimas, knarkčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.