Kumečiavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis baimės, nerimo, nepatogaus jausmo išraišką veidu ar elgesiu (pvz., susiraukimas, paniešimas, šyptelėjimas).
Pavyzdžiai:
1. Veidu: "Išgirdęs blogą žinią, jo veide pasirodė lengvas kumečiavimas."
2. Elgesyje: "Ji kumečiavo, kai turėjo kalbėti prieš minią."
3. Perkeltine prasme: "Dangus kumečiavo žaibais prieš audrą."
Sinonimai: susiraukimas, paniešimas, šypsenėlė (kartais ironiška).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.