kulnė̃.
1. kulnas 1: [Velnio] kojų smailios kulnės – ne taip, kaip žmogaus. Tu tykosi jos kulnės. Iškasa ją iš tos duobės: visa balta, tik kulnės juodos.
2. kulnas
5.
3. atsikišusi dubens dalis.
kulnès atsùkti į durìs mirti, numirti: Diktas diktas sakėsi esąs, o dėlto atsùko kulnès į durìs.
kul̃nę pakélti sukilti prieš ką nors: Kas valgo mano duoną, pakėlė prieš mane mano kulnę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.