kulìnė.
1. muzikos instrumento dalis – odinis maišas, kurį, po pažastimi laikydami, spaudo ir tuo būdu griežia: Kulìnė yra padargas, iš skūros kaip būzas padirbtas, kurį padėdamas po pažaste spaudo pirštus į dūdelę. Kai tu, vaike, pas mane būsi, kulinę su ūku pūsi.
2. kumštinė, škulinė (ppr. kailinė) pirštinė: Šalta, apsmaun' kulìnėm.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.