kulba

Kulba – šnekamojoje kalboje reiškia bjaurų, nepatrauklų daiktą, būseną ar veiksmą, dažnai naudojama kaip neigiamas įvertinimas.

Pavyzdžiai:
1. Daiktui: Kokia kulba ši suknelė! (baisi, negraži)
2. Būsenai: Jausmas burnoje po vakarienės – tikra kulba. (nemalonus, šlykštus)
3. Veiksmui: Jis kulbas šūdus kalba. (šmeižia, plepa nesąmones)

Sinonimai: šūdas, mėšlas, bjaurybė, šiukšlė (perkeltine prasme).
Pastaba: Tai vulgari, emocionaliai įkrautas žodis, vartojamas neformaliose situacijose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kulba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kulba – šnekamojoje kalboje reiškia bjaurų, nepatrauklų daiktą, būseną ar veiksmą, dažnai naudojama kaip neigiamas įvertinimas. Pavyzdžiai: 1. Daiktui: Kokia kulba ši suknelė! (baisi, negraži) 2. Būsenai: Jausmas burnoje po vakarienės – tikra kulba. (nemalonus, šlykštus) 3. Veiksmui: Jis kulbas šūdus kalba. (šmeižia, plepa nesąmones) Sinonimai: šūdas, mėšlas, bjaurybė, šiukšlė (perkeltine prasme). Pastaba: Tai vulgari, emocionaliai įkrautas žodis, vartojamas neformaliose situacijose.