kùkulioti, -ioja, -iojo
1. įduoti proto, lavinti: Tas trečias anų sūnus toks truputį nekùkuliotas (apykvailis) . | Tas jūsų kaimynas yra nekùkuliotas žmogus (tamsus, neišsilavinęs) .
2. ilgai rengtis, tvarkytis, kuistis: Eik greičiau, ką ten kukuliojys taip ilgai!
3. ritinėtis, išdykauti, siausti: Vaikiai su mergoms kùkuliojas po šiaudus.
sukùkulioti
1. kukulioti 1: Ans jau iš pat mažo toks nesukukuliotas (nevėkšla) buvo.
2. pamažu susirengti, susikuisti: Ė, kad tu taip ir nesusikukulioji!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.