kukštáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. kuždėti, šnibždėti: Bobelės susėdusios kukštáuna sau. Sužiūrėsi, ką ten bobos kukštáunas terpu savęs.
2. verkšlenti: Ažsibruožėlis – neina valgyt, da vis kukštauna. Nuo klojimo slenksčio Juška vėl sugrįžo ir pažiūrėjo į kukštaujančius vaikus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.