kūjavimas

Kūjavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tęstinį lietų (kūja), dažnai su drebuliu, migla, šaltu oru.
Naudojamas ir perkeltine prasme – apibūdinti lėtam, monotoniškam, liūdniam veiksmui ar būsenai.

Pavyzdžiai:
1. Visą dieną kūjavo lietus, o danguje neatsirado nei prošvaisčio.
2. Kūjavo sniegas su lietumi, ir kelias tapo purvinu sąlaja.
3. Per kūjavimą miškas atrodė paslaptingas ir niūrus.
4. Perkeltine prasme: Jos širdyje kūjavo liūdesys.
5. Kūjavo senos atsiminimai.

Sinonimai: dribsna, šlakas, dulksna, smarkus lietus – bet „kūjavimas“ dažniausiai reiškia būtent švelnų, tęstinį lietų.

Įrašas
Paaiškinimas	Kūjavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tęstinį lietų (kūja), dažnai su drebuliu, migla, šaltu oru. Naudojamas ir perkeltine prasme – apibūdinti lėtam, monotoniškam, liūdniam veiksmui ar būsenai. Pavyzdžiai: 1. Visą dieną kūjavo lietus, o danguje neatsirado nei prošvaisčio. 2. Kūjavo sniegas su lietumi, ir kelias tapo purvinu sąlaja. 3. Per kūjavimą miškas atrodė paslaptingas ir niūrus. 4. Perkeltine prasme: Jos širdyje kūjavo liūdesys. 5. Kūjavo senos atsiminimai. Sinonimai: dribsna, šlakas, dulksna, smarkus lietus – bet „kūjavimas“ dažniausiai reiškia būtent švelnų, tęstinį lietų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.