Kuinė – tai istorinis terminas, reiškiantis kunigaikščio ar didiko valdą, dvarą arba jo žemes (pvz., valstiečių ūkiai, priklausantys kunigaikščiui).
Naudotas XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose.
Pavyzdžiai:
1. "Kuinės žemės" – kunigaikščiui priklausančios žemės.
2. "Tos kuinės valstiečiai" – žmonės, dirbę kunigaikščio dvaro žemėje.
3. Istoriniuose aktuose: "Atsidavė kunigaikščiui su visa savo kuine" (t. y. su visu turimu turtu/žeme).
Sinonimai: dvaras, valda, feodalinė žemė.
Dėmesio: Terminas nebenaudojamas šiuolaikinėje kalboje, tik istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.