„Kūdelčina“ – tai mažybinė, švelni ar meili forma nuo žodžio „kūdikis“. Vartojama švelniai ar šypsenoje kreipiantis į mažą vaiką, mylimą žmogų ar net gyvūną.
Pavyzdžiai:
1. Kreipiantis į vaiką:
„Kaip miegosi, mano kūdelčina?“
2. Romantiškai:
„Ateik čia, kūdelčina, apkabinsiu.“
3. Gyvūnui:
„Ko tu susirūpinęs, mano kūdelčina?“ (šuneliui/katinui).
Trumpai:
Švelnus, meilus žodis, rodantis rūpestį ar artumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.