Kudekojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuolatinį skundimąsi, dejavimą, verkšlenimą (dažniausiai dėl menkų priežasčių).
Jis vartojamas neigiama prasme, pabrėžiant erzinančią ar pernelyg dažną skundų ir nerimo išraišką.
Pavyzdžiai:
1. Senelio kudekojimas dėl oro sąlygų pradėjo varginti visus.
2. Nustok kudekoti – tai problema lengvai išsprendžiama!
3. Jo nuolatinis kudekojimas dėl mažniausių nepatogumų sukeldavo įtampą.
Sinonimai: dejavimas, verkšlenimas, niurzgimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.