Kryptukas – tai lietuvių kalbos dalis, kuri nurodo veiksmo kryptį, bet ne tikslų tašką (skirtingai nuo galininko). Jis atsakoma į klausimus kur? (link ko?) ir dažniausiai sudaromas su priesagomis -n, -n(a), -p.
Pavyzdžiai:
- Eik namo (link namų).
- Jis plaukė upyn (link upės).
- Važiuosime miškan (link miško).
- Bėk laukan (link lauko).
Svarbu: Kryptukas dažnai vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais judėjimą (eiti, važiuoti, skristi).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.