krūpščiojimas

Krūpščiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų judėjimą, ypač apie žmogų, kuris eina atsargiai, pvz., dėl senatvės, silpnumo, skausmo ar baimės suklupti. Dažnai vartojamas apibūdinti ne tik fizinį judėjimą, bet ir lėtą, atidų veiksmą apskritai.

Pavyzdžiai:
1. Senelis krūpščiojo palei taką, remdamasis lazda.
2. Po operacijos ji krūpščiojo po kambarį, vengdama staigių judesių.
3. Vaikas krūpščiojo tarp įvairiausių eksponatų muziejuje.

Sinonimai: slankioti, lėtai eiti, klibėti, atsargiai judėti.

Įrašas
Paaiškinimas	Krūpščiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų judėjimą, ypač apie žmogų, kuris eina atsargiai, pvz., dėl senatvės, silpnumo, skausmo ar baimės suklupti. Dažnai vartojamas apibūdinti ne tik fizinį judėjimą, bet ir lėtą, atidų veiksmą apskritai. Pavyzdžiai: 1. Senelis krūpščiojo palei taką, remdamasis lazda. 2. Po operacijos ji krūpščiojo po kambarį, vengdama staigių judesių. 3. Vaikas krūpščiojo tarp įvairiausių eksponatų muziejuje. Sinonimai: slankioti, lėtai eiti, klibėti, atsargiai judėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.