krùnkštelėti, -ėja, -ėjo. krankštelėti: Pavažiavęs geroką kelio galą tylom, tėvas pažvelgė porą kartų į sūnų, krunkštelėjo ir tarė. Jis tik krunkštelėjo, numojo ranka. Jonas atsiduso, piktai krunkštelėjo. Aš tyčia krunkštelėjau, kad prie manęs nekalbėtų to, ko man nepridera žinoti. | Krùnkštelėjęs nusispjovė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.