krùnkštauti, -auja (-auna), -avo. krankštauti 1: Tijūnaitis vis rymojo, krunkštavo. Danguolė vis krunkštavo, norėjo atsikosėti, ir kaip prieš atokaitą degė jos veideliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.