Krunkčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis silpną, netvirą eisena, svyravimą ar kūno krūmenimą (pvz., dėl senatvės, silpnumo, apsvaigimo).
Pavyzdžiai:
1. Seno žmogaus eisena:
Senelis ėjo keliu šiek tiek krunkčiodamas.
2. Nuo silpnumo:
Po ligos ji krunkčiojo, kai pirmą kartą atsistojo.
3. Per šokį:
Kai kurie šokiai imituoja gėlių krunkčiojimą vėjyje.
Sinonimai: krūmenimas, svyravimas, klibčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.