krunėjimas

Krūnėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis silpną, lėtą judėjimą, slinkimą ar šliaužimą, dažnai susijusį su negalia, senatve ar dideliu sunkumu.

Pagrindinės reikšmės:
1. Lėtai judėti, šliaužti (pvz., senas žmogus krūnėja).
2. Slinkti, stumtis į priekį (pvz., krūnėti per tankumynus).
3. Perkeltine prasme: lėtai vykti, tęstis (pvz., darbai krūnėja).

Pavyzdžiai:
- Senas žmogus krūnėjo pagalba lazdos.
- Vabzdys krūnėjo po lapais.
- Derybos krūnėjo be didelio pažangos.

Sinonimai: šliaužti, slinkti, stumtis, lėtai judėti.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Krūnėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis silpną, lėtą judėjimą, slinkimą ar šliaužimą, dažnai susijusį su negalia, senatve ar dideliu sunkumu. Pagrindinės reikšmės: 1. Lėtai judėti, šliaužti (pvz., senas žmogus krūnėja). 2. Slinkti, stumtis į priekį (pvz., krūnėti per tankumynus). 3. Perkeltine prasme: lėtai vykti, tęstis (pvz., darbai krūnėja). Pavyzdžiai: - Senas žmogus krūnėjo pagalba lazdos. - Vabzdys krūnėjo po lapais. - Derybos krūnėjo be didelio pažangos. Sinonimai: šliaužti, slinkti, stumtis, lėtai judėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.