Krūmijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis krūmo pavidalo susiformavimą (pvz., augalų atžala išauga krūmu, o ne medžiu) arba krūmų susidarymą vietovėje.
Pavyzdžiai:
1. Augalų augime:
„Pušies atžala čia ne išaugo į medį, o sukrūmijo.“
2. Kraštovaizdyje:
„Apleistoje dirvoje pradėjo vykti krūmijimas – atsirado daug erškėčių ir šaltekšnių.“
Trumpai: tai krūmo formavimasis arba krūmų plitimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.