krùkis. krū̃kis. kriukis:
1. Paduok tėvukui krùkį. Regi, koks mano gražus krukis. Pasiimk krùkį atsiginti nu šunų. Juo girtuoklis – juo giliukis, juo kreivs medis – juo gers krukis.
2. Raišas, ant krùkių pasirėmęs, vaikščio [ja]. Jau su krùkiais par trobą pareita (pereina) . Ateina ubagas ant dviejų krukių, jo sermėga – šimto štukių, lops ant lopo, adatos nė dūrio.
3. Su krukiu ima anglis iš duonos kepamojo pečiaus.
4. durų uždaromasis kablys.
5. kriukis 7: Py kastuvo, šakės koto galo yra uždirbtas krukelis. Krukiukas nusmuko nu šakočio.
6. kriukis 8: Kas kietesnis už plieną? Kiaulės krùkis.
7. įpėdinis, kuriam pavedama šeimininkavimo pareigos: Tai mano krùkis, – sako tėvas į sūnų.
bùtos (bùto, namų̃) krùkis įpėdinis, kuriam paliekamas ūkis; šeimininkas: Namų̃ krùkis (bùto krùkis) yra vyriausis sūnus, kuriam tėvas paliekta tėviškę. Nebus tokia butos krukis, kaip motynėlė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.