Kriupvikis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kriupvą (žmogų, kuris krupčioja, vaikšto sulenktas, sulinkęs), dažnai vartojamas kaip prievardis ar plūdimasis žodis, nusakantis silpną, liesą, menką žmogų ar gyvūną.
Pavyzdžiai:
1. Senelis jau kriupvikis, bet dar juda.
2. Kokia kriupvike katytė – vos kojos nešioja.
3. Nepavalgęs vaikas atrodė kaip kriupvikis.
Sinonimai: kriuplys, liesas, silpnas, lūžčius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.