kriùkioti, -ioja, -iojo.
1. vis barti, uiti, bakioti, kumšėti; mušti: Tas senis vien tą vaiką kriùkioja – stumdo, bara, varinėja. Mūsų mama antai mumis vien kriùkio [ja] ir kriùkio [ja]. Tą biedną visi kriukioja. Ano vaiką mokyto [ja] s dideliai kriùkio [ja]. Ko tu taip mane kriùkioji? | Kriùkioti yra mušti su krukiu.
2. varyti: Vaikus reik kriùkioti pri darbo.
nukriùkioti. kriukiojant nuvarginti: Tu savo vaikį par daug nukriùkiosi.
pakriùkioti. pabarti, pauiti: Mano vaikis šiemet nepakriùkiojamas.
prikriùkioti. barant privaryti, priversti: Prikriùkiojau šiaip ne taip pri darbo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.