kriū́kauti, -auja (-auna), -avo.
1. kriūkti 1: Kiaulė pradėjo kriūkauti atsivedus paršelius.
2. dejuoti ko stingant: Anas perpavasar su pašaru kriū́kauna.
3. šūkauti, rėkauti: Juo tu kriū́kausi, juo jie tave tyčiai erzins.
atkriū́kauti.
1. kriūkaujant ateiti: Ką te piemenes veikia, kad kiaulės namo atkriū́kauna!
2. prisidejuoti: Ai, atkriū́kaus nuo Kalėdų duonos pristigęs.
nukriū́kauti. kriūkaujant nubėgti: Paršeliai per daržais nukriū́kavo.
pakriū́kauti.
1. pakriūkti 1: Da pakriū́kavo kiauliotė, paki apsprato viena būt.
2. padejuoti, pasiskųsti: Pakriū́kausi arklio pristigęs pačiam lauko arime.
parkriū́kauti. kriūkaujant pareiti: Kadgi ana stačiai nuo galvijų namo parkriū́kautų, baika būtų.
prikriū́kauti.
1. kriūkauti iki valios: Rugiapjūty ir paršeliai prikriū́kauna nėdę.
2. pridejuoti iki valios: Seniau, būdavo, in pavasarį par juos nei sau, nei gyvuliui nieko nėra, tai prikriū́kaudavo tada anys!
sukriū́kauti. sukriūkti: Krūmuos sukriū́kavo, tai ir tebū (tebūnie) te.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.