krisdinimas
Krisdinimas – tai krikščioniškas terminas, reiškiantis nuodėmių atleidimą per atgailą ir Dievo malonę. Dažniausiai vartojamas katalikų ir stačiatikių tradicijose.
Pagrindinės reikšmės:
1. Išpazintis – nuodėmių išpažinimas kunigui.
2. Atgaila – siejama su sieloviniu valymu ir atsinaujinimu.
3. Malonės priėmimas – kaip Dievo atleidimo patirtis.
Pavyzdžiai:
- Religiniame kontekste: "Po krisdinimo jautėsi lengviau."
- Perkeltine prasme: "Po pokalbio patyrė moralinį krisdinimą" (sielos raminimas).
- Istorinis: Krikščionių sakramentas, minimas nuo ankstyvųjų bažnyčios laikų.
Trumpai: Tai dvasiškai atpurančio atleidimo procesas, svarbus krikščionių praktikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.