„Kripčius“ – šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai mažą, menką, niekingą kiekį (dažniausiai pinigų). Kilęs iš žodžio „kripas“ (skylutė, plyšys, truputis).
Pavyzdžiai:
1. Pinigų kontekste:
„Turi kripčių paskolinti? – Neturiu nė kripčiaus.“
„Už tą darbą sumokėjo kripčių.“
2. Bendras mažumo reiškimas:
„Liepė pašalinti visus dulkių, bet liko nė kripčiaus.“
Sinonimai: truputis, kruopelytė, dirslys, niekis.
Pastaba: Vartojamas neformaliuose pokalbiuose, dažniausiai su neigimu („nė kripčiaus“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.