kriokčiojimas

Kriokčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, nevikrų judėjimą (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną).
Jis turi neigiamą atspalvį – nusako nevikrumą, sunkumą judėti.

Pavyzdžiai:
- Senelis kriokčioja per kiemą.
- Peršalęs šuo kriokčiojo paskui savo šeimininką.
- Nepavargęs, o kriokčiojantis žmogus.

Sinonimai: sliūkčioti, slankioti, vilktis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kriokciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kriokčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, nevikrų judėjimą (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Jis turi neigiamą atspalvį – nusako nevikrumą, sunkumą judėti. Pavyzdžiai: - Senelis kriokčioja per kiemą. - Peršalęs šuo kriokčiojo paskui savo šeimininką. - Nepavargęs, o kriokčiojantis žmogus. Sinonimai: sliūkčioti, slankioti, vilktis.