Krinkiai – tai lietuviškas žodis, reiškiantis sausus, sudžiūvusius augalo stiebus, šakas ar žoles, dažnai naudojamus kaip kūreną, paklotą ar pan.
Pavyzdžiai:
- Senelis sugrėbė krinkius iš pievos ir sukrovė į šiaudų.
- Krosnyje gerai dega sausos krinkios.
- Arklys ganydavosi, o žiemai buvo renkami krinkiai šėrimui.
Sinonimai: sausgžlės, džiūvėsiai, šiukšės (kalbant apie sausus augalų likučius).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.