Krikužė – tai žodis, reiškia mažą, negyvenamą, apleistą kaimą arba vienkiemį, dažnai su senomis, griūvančiomis sodybomis. Vartojamas kalbant apie užmirštą, nuošalią vietovę.
Pavyzdžiai:
1. Už miško likusi krikužė jau dešimtmečius stovi tuščia.
2. Kelionėje aptikome seną krikužę, kurioje likę tik pamiršti kryžiai.
3. Čia anksčiau buvo gyvenama, bet dabar – tik krikužė.
Sinonimai: užkampis, užtūris, apleistas kaimelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.