krikštderėjimas
Krikštderėjimas – tai krikščioniškas paprotys, kai krikšto metu kūdikį laiko ir už jo atsako krikštatėvis arba krikštamotė (dar vadinami krikštaderėmis). Jie įsipareigoja rūpintis vaiko dvasiniu auklėjimu, jei tėvai negali to daryti.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis: Krikštynų metu krikštatėvis laiko kūdikį ir kartu su kunigu pakartoja apžadus.
2. Modernus: Krikštaderė tampa vaiko patikėtiniu – padeda tėvams ugdyti jo vertybes, dovanų gabiomis progomis, palaiko ryšį.
3. Simbolinis: Krikštaderė dovanoja kryželį arba krikščionišką literatūrą, pabrėždama dvasinę atsakomybę.
Trumpai: tai dvasinio tėvavimo / motinavimo vaidmuo, įteisintas per krikšto sakramentą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.