.
kriẽsas (kres).
1. apskritimas.
2. liejamoji forma.
3. protas, pusiausvyra: Gal jam vėl Dievas suteiks kriesą.
4. paskutinis tikslas; mirtis: Apie galą ir kriesą žmogaus. Gatavykimėsi topi paskutiniopi kriesopi. Tave veda kriesop.
iš kriẽso išeĩti (išsikráustyti, kráustytis.
) pakvaišti, išeiti iš proto: Ar iš krieso išėjai taip darydamas? Jis jau išėjo iš krieso: kalba, nė pats nežino, ką kalbąs. Jis kraustosi iš krieso. Senis musėt iš kriẽso išsikráustė.
iš kriẽso išvarýti (výti)
1. daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso.
2. nualsinti: Tu mane iš krieso išvarysi tep beskubindamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.