Kribždėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai tylią, neaiškią kalbą ar šnabždesį, dažnai su nepasitenkinimo ar nepatogumo atspalviu.
Pavyzdžiai:
- Senelė kribždėjo sau po nosimi, skundžiantis šaltu oru.
- Susirinkime kampe kribždėjo kelios merginos, kažką slapta aptardamos.
- Mokytojas išgirdo mokinių kribždėjimą ir paprašė tylos.
Sinonimai: šnabždesys, murmesys, ūžesys (tylus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.