kriaũšius. kriaušiùs. kriaušis:
1. Ėmė lipti pačiu kriaušium. Čia nėra stataus kriaušiaus vandeniui kristi. Tas akmuo buvo an kriaũšiaus. Ir liežuvį nukąsi nuo tokio kriaũšiaus lėkdamas. Nuo kriaušiaus eidamas, tik kūlio neapvirtau. Lig Antašavai Pyvesa be kriaušių̃. Čia didelis kriaušiùs, nepervažiuosim. Einam kriaušiuñ riešutaut. Prieš kriaušių neužvažiuosi. Kad lėksi nuo tokio kriaũšiaus, tai kai nuo pečiaus. Mūsų ežere daug atabrado, t. y. toli nuo krašto lig panuovoliui (tai vietai, kur vandeny prasideda kriaušius, t. y. staigiai leidžias gilyn). Ant kriaũšiaus tos upės buvo žilvitis.
2. Upės krantą kriaušiù vadinam. Gyk karves in kriaušių. Upelė teka per miestelį ir tankiai jį užlieja; o tai dėl to, kad kriaušius turi slesnus. [Petras] buvo nematęs anos upės, giedrios kaip krikštolas, ir ano medžio, ant kriaušiaus jos įsodinto.
3.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.